Image
Image

Kaip įmanoma trigubai sumažinti šildymo sąskaitas

Kaip įmanoma trigubai sumažinti šildymo sąskaitas

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt. Tačiau Varėnos miesto Marcinkonių g. 12 namo gyventojų šildymo sąskaitos šiandien – nesuvokiamai mažos. Trijų kambarių buto sąskaita už patalpų šildymą gruodžio mėnesį čia siekė vos 39 Lt, pasakoja varėniškis Algimantas Radzevičius, kurio daugiabutis nuo šių metų šildomas geotermine energija.

„Name įrengtas geoterminis šildymas ir saulės kolektoriai. Tačiau pastarieji – sezoninis dalykas, o štai geoterminės šilumos pakanka ištisus metus. Už šildymą namo gyventojai moka pagal buto dydį. Spalio mėnesį – 43 ct, gruodį – 64 ct už kvadratinį metrą. Taigi 60 kvadratinių metrų buto šildymo sąskaita gruodį siekė 39 litus“, – pasakoja namo savininkų bendrijos pirmininkas A.Radzevičius.

Už kubinį metrą karšto vandens šie varėniškiai moka 15 Lt, tuo metu miesto šilumos tinklų vartotojams jis atsieina 16,41 Lt. Gyvatuko mokestis Marcinkonių g. 12 namo gyventojams dabar siekia 20 Lt, kiti vartotojai Varėnos šilumos tinklams moka 35 Lt.

Tiesa, gyventojų piniginę plačiau atverti verčia namo paskola bankui. Geoterminio šildymo įrangos, saulės kolektorių, namo fasado apšildymo, renovacijos darbai kainavo kiek mažiau nei 1,2 mln. Lt. Geoterminės šildymo sistemos įrengimas atsiėjo apie 135 tūkst. Lt. Todėl vieno kambario butas per 20 metų turėtų sumokėti 14,6 tūkst. Lt paskolos, dviejų – 22 tūkst. Lt, trijų – 27,5 tūkst. Lt, o keturių kambarių buto gyventojams per paskolos laikotarpį teks sumokėti 33,4 tūkst. Lt.

Taigi prie menkutės 39 Lt šildymo sąskaitos trijų kambarių buto gyventojams papildomai tenka sumokėti 114,58 Lt paskolos per mėnesį. „Varėnos šiluma“ duomenimis, praėjusių metų gruodį šio namo trijų kambarių buto gyventojams patalpų šildymas atsiėjo maždaug 133 Lt.

A.Radzevičius teigia, jog net ir išsyk namo renovacijai bei naujų šilumos šaltinių įrengimui pasipriešinę gyventojai šiuo metu nesiskundžia, o namo renovacija ir saulės kolektorių bei geoterminio šildymo įrengimas atsipirkti turėtų greičiau nei per 18 metų. Jei būtų įrengtas tik geoterminis šildymas, jis būtų atsipirkęs greičiau, tačiau renovuoto namo šildymas yra kur kas efektyvesnis.

Lietuvoje geotermija perspektyvesnė nei Vakarų Europoje

Vilniaus universiteto geologijos profesoriaus Sauliaus Šliaupos teigimu, Lietuvoje atsiranda vis daugiau daugiabučių, kuriuose sėkmingai įdiegiama geoterminio šildymo sistema, išlaidos šildymui yra keliskart sumažinamos, o įrengimas atsiperka per 4–8 metus. Geoterminę energiją atradusios yra ir kai kurios Lietuvos bažnyčios. Pavyzdžiui, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra šildoma požemio energetiniais ištekliais. Šiuo metu prie Palangos yra baigiama statyti geoterminė sanatorija.

 Lietuvoje taip pat esama geoterminės anomalijos – dėl nežinomų priežasčių Klaipėdos rajone kilometro ir daugiau gylyje plyti karštu vandeniu įmirkusios uolienos. Todėl Klaipėdoje veikia vienintelė Lietuvoje geoterminė jėgainė, iš žemės siurbianti 38 laipsnių temperatūros vandenį ir per centralizuotus tinklus šilumą teikianti miestui, o Klaipėdos gyventojai už šildymą moka mažiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų. „Geoterminio šildymo potencialas Lietuvoje yra milžiniškas: bet koks vartotojas ar įmonė gali įsirengti tokią sistemą. Žinoma, geologinės sąlygos skiriasi, jos gali būti labiau arba mažiau palankios ir ekonomiškai efektyvios, tačiau ištekliai yra milžiniški, visi namai gali būti taip šildomi“, – kalba profesorius.

Anot S.Šliaupos, rytinė Lietuvos dalis yra labiau tinkama sekliai geotermijai (šilumos siurbliai montuojami dideliame plote, kelių metrų gylyje), tuo metu vakarinėje dalyje sąlygos kur kas tinkamesnės giliajai (kai gręžiniai siekia 1–2 kilometrus). Be to, anot profesoriaus, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje geoterminei energetikai plėtoti infrastruktūros sąlygos yra kur kas geresnės.

„Tarkime, Vokietijoje ar Prancūzijoje nepavyktų taip sklandžiai kaip Lietuvoje įdiegti stambių, centralizuotai miestui šilumą teikiančių geoterminių sistemų, nes ten gana prastai išplėtoti šilumos tinklai. Vien dėl to, kad turime gerai išplėtotą centrinio šildymo infrastruktūrą, pas mus tokie projektai būtų 30–40 proc. pigesni“, – pažymi S.Šliaupa.

Sekliosios geoterminės šildymo sistemos įrengimai, naudojami individualiems namams, sėkmingai veikia apie 25–30 metų, vėliau gali tekti juos atnaujinti, jei užsikemša gręžiniai, sutrinka šilumos siurblio darbas. Giluminių geoterminių gręžinių sistemos dirba 30 ar daugiau metų, skaičiuoja S.Šliaupa. Profesoriaus teigimu, geoterminė energija – atsinaujinantis išteklius, tad šia mažiausiai gamtą teršiančia žemės šiluma galima amžiams pakeisti kitus šilumos energijos šaltinius.

Ką būtina apskaičiuoti?

V.Sidzikausko teigimu, nors geoterminis daugiabučių šildymas yra tikrai perspektyvus ir kur kas konkurencingesnis už dabartinį centralizuotą šilumos tiekimą, labai svarbu tiksliai įvertinti, ar investicijos į geoterminio šildymo sistemą bus efektyvios ir atsipirks, atrasti patikimą techniką ir ją įrengiančius specialistus.

„Lietuvoje šildymo sektorius yra labai didelis, jam reikia daug patikimos technikos. Šiandien galima atrasti ir technikos veikimu patenkintų vartotojų, ir besiskundžiančių nesklandumais. Taip gali nutikti dėl to, kad įvairiose pasaulio dalyse sukomplektuota technika gali būti pateikiama su labai atsakingų gamintojų etiketėmis, nors iš tiesų tėra subproduktas. Tačiau, jei valstybė nuspręstų, kad geoterminės šilumos vartojimą reikia skatinti, šią problemą įveikti būtų lengviau“, – teigia V.Sidzikauskas.

Taip pat, anot V.Sidzikausko, labai svarbu apskaičiuoti, kiek galima investuoti į reikalingą techniką, kad ši atsipirktų. Pigiausia yra įrengti sekliosios geotermijos sistemą, tačiau ji tinkama tik individualiems gyvenamiesiems namams ar nemažai žemės aplink pastatus turintiems kitokios paskirties pastatams. Be to, paspaudus didesniam šaltukui, ji gali būti nepakankamai efektyvi.

„Namus šildyti pradedame tada, kai oro temperatūra nukrinta iki 10 laipsnių šilumos. Kad namuose būtų šilta esant tokiai temperatūrai, didelės šildymo sistemos galios nereikia, tačiau kai atšąla iki 20–30 laipsnių, reikia kur kas didesnio galingumo. 30 laipsnių šalčio temperatūros keletą metų gali ir nebūti, tačiau jei investuojame į sistemą, kurios galios pakaktų sušildyti namus, lauke esant tokiai žemai temperatūrai, sistema pasidaro nekonkurencinga ir per brangi“, – kalba V.Sidzikauskas.

Energetikos eksperto teigimu, daugelis geoterminio šildymo sistemų yra pritaikytos 15 laipsnių šalčio lauko temperatūrai. Esant tokiai lauko temperatūrai jos yra labai efektyvios, o kai lauko temperatūra krenta žemiau, reikalingas papildomas šilumos šaltinis. Individualiuose namuose, kur yra įrengta geoterminio šildymo sistema, neretai esama ir modernių židinių, biokuro krosnelių, kurios padeda pasišildyti esant dideliems šalčiams.

Tačiau atradus patikimą techniką ir specialistus, išsprendus investicijų atsiperkamumo klausimą bei galimas šilumos alternatyvas esant dideliems speigams, V.Sidzikausko teigimu, dar labai svarbu įvertinti elektros kainas.

„Kalbama, kad 1 kWh elektros energijos gali pagaminti iki 4 kWh šiluminės energijos. Tai net ir išsprendus visus kitus klausimus, išlieka vienas – kiek kainuos elektra? Jei dabar ji kainuoja apie 60 ct, tai reiškia, kad 1 kWh šilumos kainuos 15 ct. Centrinis šildymas šiandien kainuoja apie 25 ct/kWh, taigi atpiginame savo namų šildymą apie 10 ct. Bet reikia kalbėti apie dideles investicijas ir pasverti, ar tie sutaupyti 10 ct atsiperka“, – sako V.Sidzikauskas.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Parašė GEOšiluma