Image
Image

Renkamės šilumos siurblį: ko dar nežinojote

Renkamės šilumos siurblį: ko dar nežinojote

RENKAMĖS ŠILUMOS SIURBLĮ: KO DAR NEŽINOJOTE

Šilumos siurbliai yra svarbiausia geoterminio šildymo sistemos dalis, kuri padeda mums išgauti šilumą iš grunto, vandens ir oro. Pasirinkti, kokią sistemą naudoti yra atsakingas darbas, vis dėlto privačiuose namuose daugiausiai naudojamos oras-vanduo bei gruntas-vanduo tipo sistemos. Pasirinkimas šioje vietoje nesibaigia – tokiai pačiai sistemai skirti panašaus galingumo šilumos siurbliai gali ženkliai skirtis savo kaina. Kas slypi už šio skirtumo, ManoNamai.lt pasiteiravo geoterminio šildymo ekspertų.

Renkantis šilumos siurblį aktualiausias kriterijus yra jo naudingumo koeficientas, vadinamas COP (angl. Coefficient Of Performance). Jis žymimas vienu skaičiumi. „Jei COP yra 4, tai reiškia, kad elektros sąnaudų ir šilumos santykis yra 1:4. Sunaudojus dalį elektros, likusi nauda, kurią sugeneruoja šilumos siurblys, yra gaunama iš aplinkos“, – paaiškina geoterminio šildymo sistemų pardavimu ir įrengimu užsiimančios UAB „Onrama“ atstovas Lukas Novickas.

Vienas populiariausių geoterminio šildymo pasirinkimų yra žemė (gruntas) – vanduo tipo šilumos siurblys. Pašnekovo teigimu, visi šilumos siurbliai žemė-vanduo veika gerai, skiriasi tik jų COP ir tarnavimo laikas. „Įsirengiant žemė-vanduo šilumos siurblį, svarbu nepataupyti pačios sistemos įrengimui. Naudingiau yra įsirengti vertikalius kolektorius – jų efektyvumas yra geresnis, be to, tai draugiškesnis pasirinkimas aplinkai. Jei gręžiniui reikės 200 metrų, tai horizontaliam kolektoriui reikės 500-600 metrų, toks plotas bus lygus šešiems arams, kurį reikės paaukoti kasinėjimui bei kolektorių klojimui. Taip pat reikėtu neužmiršti jog tose vietose, kur horizontaliai išklotas kolektorius, negalima sodinti medžių, būna problemų su veja. Tiesa, labai svarbu gręžinio tinkamas gylis – jei šioje vietoje taupysite, skirtumą teks kompensuoti didesnėmis elektros sąnaudoms“, – pataria L. Novickas.

Kitas pakankamai populiarus pasirinkimas yra oras-vanduo šilumos siurblys. Tiesa, šildymo ir energetikos projektus įgyvendinančios įmonės „Remesta“ vadovas Darius Adamonis mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, siurbliai oras-vanduo ar oras-oras kaip pagrindinis šilumos šaltinis nėra geriausias pasirinkimas. „Toks šilumos siurblys gali būti papildomas šilumos šaltinis prie dujinio katilo, kieto kuro katilo ar kito šilumos šaltinio. Šie šilumos siurbliai efektyviausi pereinamuoju laikotarpiu, tarkime, ruduo ar pavasaris, kai temperatūra siekia apie nulį, o šildytis reikia. Šis periodas Lietuvoje yra ilgas, tačiau verta įsirengti ir kitą šilumos šaltinį“, – teigia jis.

Šaltomis žiemos dienomis tokių siurblių efektyvumas krenta. Šilumą, kurios negali pasiimti iš aplinkos, oras-vanduo šilumos siurbliai kompensuoja elektrinių tenų pagalba, tačiau tai, atsižvelgiant į elektros kainas, nėra pigu. „Rinkoje tokių siurblių pasiūla didelė, bet dauguma jų efektyvūs iki -10 laipsnių, po to jų efektyvumas krenta ir tampa nuliniu, kas reiškia, kad jūs šildotės tik elektra. Žemėjant temperatūroms oras-vanduo arba aeroterminiu šilumos siurblių naudingumo kreivė labai smarkiai krenta. Renkantis tokį šilumos siurblį reikėtų prašyti pateikti naudingumo kreivę prie skirtingų temperatūrų kuri ir atspindės realią situaciją naudojantis šia sistema. Jei šių šildymo sistemų deklaruojamas COP yra 4, o efektyvumas iki -20°C , tai žiurint į naudingumo kreivę matome jog toks jis bus tik prie tam tikrų temperatūrų, o pasiekus -20°C jis taps 0“, -paaiškina L. Novickas.

Kaina. Kitas itin svarbus pasirinkimo kriterijus yra kaina, kadangi ji lemia skaičiuojant pačios sistemos atsiperkamumą. D. Adamonio teigimu, sistemos montuotojai gyventojui dažniausiai siurblį pasiūlo, tačiau savininkas turi teisę pats pasirinkti modelį ir gamintoją. „Jei kalbėtume apie pačios elementariausios katilinės įrengimą, siurblio kaina sudaro nuo 40 iki 55 % visos kainos. Sudėtingesnėje sistemoje atsiranda papildomos talpos, maišymo kontūrai, todėl jo kainos dalis bendroje sąmatoje mažėja“, – pasakoja pašnekovas.

Kainas lemia daug veiksnių – viena iš jų yra žinomų gamintojų investicijos į reklamą. Didieji gamintojai išlaidas už reklamą prideda prie galutinės kainos. Kilmės šalis taip pat svarbi. „Tai, kur šilumos siurblys surinktas, lemia ir kainos skirtumą. Vokiečių gamybos šilumos siurblys visada bus brangesnis už kinų gamybos šilumos siurblį. Kaina ne visada atspindi šilumos siurblio technines savybes ir patikimumą, tačiau aš kinietiškų siurblių nenaudočiau. Kai kurių tokių siurblių modelių vario vamzdeliai, kuriuose sukeliamas netgi labai aukštas slėgis, yra plonesni nei europietiškų, kompresoriai – lengvesni, vadinasi, juose yra daugiau plastiko“, – teigia D. Adamonis.

L. Novickas teigia, kad tokių siurblių bijoti nereikėtų, jeigu jų gamintojas turi savo atstovybę Lietuvoje. Tada, nors ir įsigijus pigų siurblį, gedimą galima būtų sklandžiai pašalinti atstovybėje. 
Kitas siurblio kainą auginantis aspektas – jo funkcijos. Kalbant vaizdžiai, brangesni siurbliai turi daugiau „smegenų“, tačiau ne visada protingesnis siurblys yra racionalesnis pasirinkimas. „Pavyzdžiui, renkatės šilumos siurblį ir galvojate jį suderinti su saulės kolektoriais. Tokiu atveju, jis bus jungiamas per akumuliacinę arba multifunkcinę talpą ir visos elektronikos kaip ir nebeišnaudosite – naudojami papildomi valdikliai, kurie abu būdus sujungia. Todėl galite rinktis pigesnį siurblio variantą, nes iš protingesnio siurblio apčiuopiamos naudos nebus. Renkantis šilumos siurblį reikia pagalvoti kokios funkcijos Jums bus reikalingos“, – pasakoja L. Novickas.

Šilumos siurblio garsas ir katilinės dydis. Nors šilumos siurbliai, kaip ir visi šildymo šaltiniai, dažniausiai įrengiami pagalbinėse patalpose, D. Adamonis siūlo atkreipti dėmesį į dabartines namų statybos tendencijas. Neretai naujos statybos namas neturi rūsio, o tai reiškia, kad siurblio katilinė bus pirmame aukšte šalia gyvenamųjų patalpų. Tai gali turėti reikšmingą įtaką. Rinkoje egzistuoja šilumos siurbliai, dirbantys tyliau net už šiuolaikinius šaldytuvus, tačiau yra ir tokių, kurie dirba pakankamai garsiai, be to, per pastato konstrukcijas skleidžia nemalonią vibraciją.

Katilinės užimamas plotas priklauso nuo sistemos sudėtingumo, siurblio dydžio bei jo galimybių. „Kai kurių šilumos siurblių korpuse jau yra intergruotas vandens šildytuvas – boileris. Tačiau jei šildytuvas yra kaip atskiras agregatas, jį reikia kabinti kažkur šalia, atskirai, todėl reikia daugiau vietos. Mažiausiai vietos užimantis katilinės variantas, įskaitant laisvą vietą praėjimui, užimtų iki 3 kvadratinių metrų. Tokie galėtų būti riboto galingumo, nedideliems namams skirti siurbliai“, – pasakoja D. Adamonis.

Valdymas. Be abejo, modernų šilumos siurblį galima valdyti ir nuotoliniu būdu, tarkime, važiuojant namo, internetu pakelti šilumą name? L. Novickas teigia panašaus klausimo sulaukiantis labai dažnai. „Žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad norėdami visapusiškai valdyti namo šilumą, turi rinktis šilumos siurblį su šia funkcija. Deja, taip nėra. Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį ne į šilumos siurblio valdymą, o į kolektorių valdymą. Namuose pastatomas valdiklių blokas ir į kiekvieną patalpą eina atšaka su savu termostatu. Jis jungiasi su pagrindiniu moduliu, kuris bendrauja su internetu. Prisijungę jūs matote kiekvieno kambario temperatūrą, jūs ją galite mažinti, didinti, nustatyti intervalą, kada ji turi būti mažesnė, kada didesnė ir panašiai. Bet tai jau nebe šilumos siurblio valdymas, o namo sistemos valdymas“, – skirtumą pabrėžia pašnekovas.

Žinoma, šilumos siurblių su galimybė „bendrauti“ internetu egzistuoja, tai leidžia daryti integruoti moduliai. „Tokiu atveju galite valdyti tik šilumos siurblio darbą – jo paduodamą temperatūrą į centrinę magistralę iki jūsų kambarių, taip pat turite galimybę valdyti vandens šildymo temperatūrą. Be abejo, šilumos siurblys įspėja jus gedimo atveju“, – funkcijas vardija pašnekovas. Tokius siurblius siūlo rinkos lyderiai, tačiau jie yra ir brangiausi.

Garantija. Standartinė garantija šilumos siurbliui, kaip ir daugeliui elektronikos prietaisų yra 2 metai, tačiau priklausomai nuo pardavėjo gali siekti ir daugiau. Taip pat reikia atsižvelgti, kad nevienoda garantija gali būti taikoma dalims, tarkime, siurblio kompresoriui kai kurios įmonės suteikia 10 metų garantiją.


http://www.manonamai.lt/praktiniai-patarimai/namui-butui/renkames-silumos-siurbli-ko-dar-nezinojote.d?id=67142190#ixzz3RRTFgdVi

Parašė GEOšiluma